Asta Samulenaite
Veidas, 1996.08.17, psl. 56-57

Tikslas - neisnykti pasaulio platybese

Pirmaji rugpjucio savaitgali Zarasu rajone, prie Antalieptes mariu esanciame Bajotiskiu vienkiemyje, susirinko mazdaug 50 uzsienyje studijuojanciu lietuviu (is JAV, Kanados, Anglijos, Prancuzijos, Norvegijos, Svedijos, Cekijos, Vengrijos, Vokietijos, Austrijos) ir apie 20 siaip geru draugu.

Studijuojanciu sveciose salyse daug daugiau, bet kol kas nera galimybiu visus surinkti. Netiksliais duomenimis, uzsienyje studijuoja keli simtai lietuviu.

Ideja uzmegzti rysius ir galbut susirinkti i viena vieta gime gana senai. Pries pusantru metu vienam sio renginio organizatoriu, Prahos Karolio universiteto studentui Linui Eriksonui, kilo mintis kaip nors susipazinti su kitose salyse studijuojanciais lietuviais. Tureta ir gana praktiniu tikslu: pasikeisti adresais, keliauti i svecius, pasikviesti pas save. Linas i ivairias salis issiuntinejo atvira laiska. Po kiek laiko uzsimezge susirasinejimas laiskais. Bet greitai pasirode, kad studentai labai uzsieme ir susirasineti neturi laiko.

Per vasaros atostogas daugelis studentu paprastai grizta i Lietuva, susirenka, bendrauja. Praejusi rugpjuti keletas ju dalyvavo LNK televizijos laidoje Sestadienio pokalbiai, kurioje buvo kalbama apie jaunimo studijas uzsienyje. Tik gaila, anot dalyvavusiuju, kad laida buvo gerokai "iskarpyta" ir nenuskambejo daug idomiu minciu.

Grize per Kaledas jie vel susitiko. Sikart - jau 25 zmones. Lokio restorane valgant studento is Islandijos parvezta rykliena buvo galutinai nuspresta vasara vel pasimatyti.

Susirasinejimas laiskais visiskai nutruko, kai studentai eme bendrauti elektroniniu pastu. Taip pamazu, padedant Rolandui Urbonui, studijuojanciam Stockholme, imta ieskoti kontaktu vis kitose salyse.

Nuo balandzio 1 dienos "Internet" kompiuteriu tinkle pradetas platinti biuletenis Uzuomazga. Vienas is sio leidinelio autoriu Edvardas Pazera raso, kad Uzuomazga sieja zmones, turincius paprasta tiksla: "neisnykti pasaulio platybese". Taciau norint rimciau susirasineti, reikia artimiau susipazinti, susidraugauti ar bent pamatuyti vienas kita. Sia vasara turejo suvaziuoti kuo daugiau zmoniu, todel ieskota vietos, nevarzancios nei fantazijos, nei ideju igyvendinimo. Vokietijoje besimokanciu Evelinos Taunytes ir Rimo Cuplinsko (taip pat sio renginio organizatoriu) seimos sodyba buvo kaip tik: didelis kiemas, daug erdves, netoli ezeras.

Bajotiskes - pasaulio centras

Jau nuo penktadienio uzvire darbas. Pirmieji sveciai eme rinktis irgi penktadieni. Pirmiausiai reikejo sudaryti dienotvarke ir sutvarkyti begale buitiniu reikalu: atgabenti maista ir gerimus, pasistatyti palapines, nupjauti zole. O kaip padirbeta is peties ir su fantazija rode lenteles su uzrasais, rodyklemis ir labai stilingas... lauko tualetas: beveik kaip namie, tik po atviru dangumi.

Sestadienis prasidejo tik apie pietus, nes naktine diskoteka "Rock around the clock" uzsitese iki paryciu.

Po pietu jaunimas pasidalino i grupes ir diskutavo apie perspektyvas grizus i Lietuva, dalijosi patirtimi, kaip sekesi isilieti i uzsienio studentu gretas. Ivyko antrieji "sestadienio pokalbiai" (tik be Girzado - juokavo studentai). Visi sutiko, kad perspektyvos priklauso nuo studijuojamos specialybes. Liudniausia filologams ir istorikams. Busimieji ekonomistai, teisininkai, socialiniai darbuotojai mano, kad darbo Lietuvoje tikrai susiras. Taciau buvo ir neisitikinusiu, jog butent tevyneje gales geriausiai pritaikyti igytas zinias. Kitiems atrode, jog grizimas i Lietuva - vienintelis ir teisingiausias kelias.

Vakaro linksmybes prasidejo po ispudingu pietu, kuriuos pagal savo savo salies tradicijas pagamino svecias is Urugvajaus Juanas Carlosas Perezas (beje, jis i Lietuva atvyko lietuviu kalbos pramokes Vasario 16-osios gimnazijoje - jo senelis buvo lietuvis). Studentai po to dar ilgai gaivinosi alumi - pipirai ir kiti nenustatytos kilmes prieskoniai isdegino burnas.

Olimpines aistros

Lietuva tomis dienomis gyveno olimpiados ispudziais, tad studentai suorganizavo Bajotiskiu olimpines zaidynes - parodija. Neapsieta be olimpines ugnies, veliavos, iskilmingu kalbu (zinoma, ispaniskai, angliskai, lietuviskai), komandu pristatymu ir, beje abejo, olimpiniu rungciu, sukelusiu daugiausiai ovaciju.

Po futbolo rungtyniu nepjauta pieva liko lygi kaip geriausiame stadijone, o sirgaliu kampe istryptos demes: uz savuosius sokineta tikrai nuosirdziai. Jau sutemus, sedint prie lauzo, issiaiskinti simboliniai rezultatai.

Be abejo, neliko nepazymeta ir didzioji Lietuvos krepsininku pergale. Visuotines linksmybes vel tesesi iki ryto.

Ateities planai

Sekmadieni beliko aptarti rezultatus ir ateities planus. Susitarta, kad kiti susitikimai vyks per Kaledu atostogas ir bus ne tokie masiniai, labiau panasus i seminarus. Nuspresta, jog i juos zmones rinksis pagal specialybes. Taip pat bus kvieciami norintys uzsienyje studijuoti jauni zmones. Siuos seminarus pades organizuoti Atviros Lietuvos fondas, jie greiciausiai vyks patalpose, esanciose sv.Jono gatveje. Nuo siol fondo Studiju skyriuje galima bus rasti informacijos apie uzsienyje besimokancius studentus, taip pat elektroninio pasto adresa. Besidomintys gales uzmegzti kontaktu, susirasineti, isvaziuoti, o viena vasaros savaitgali susitikti...